Žurnale „Dabartinė antropologija“ ("Current Anthropology") iš naujo svarstomas ginčytinas klausimas: ar tikslūs vyrų įtarimai apie jų biologinę tėvystę? Kai kurie tyrimai nurodo, kad iki 10 proc. vyrų nėra biologiniai jų vaikų tėvai, bet mažai nagrinėtas paplitimas skirtingose kultūrose, ir kaip vyrų tėvystės vertinimai atspindi faktinę biologinę tėvystę.

„Tėvystės problema, kai vyras iš tikrųjų yra biologinis jo vaiko tėvas, visada domino antropologus bei kėlė nemažai diskusijų“, – rašo Oklahomos universiteto ir Taikomųjų socialinių tyrinėjimų centro atstovas Kermytas G. Andersonas (Kermyt G. Anderson). Biologinė tėvystė vaidina svarbų vaidmenį vyro ir vaiko santykiuose: vyras yra linkęs mažiau bendrauti su vaiku, kuris gali būti ne jo.

Siekdamas nustatyti, kaip tėvystės suvokimas koreliuoja su faktu, K. G. Andersonas palygino tikinčių ir netikinčių tėvyste vyrų tyrimų rezultatus. Jis nustatė, tik 1,7 proc. vyrų, kurie buvo tikri dėl tėvystės, buvo neteisūs.

29,8 proc. vyrų, kurie abejojo savo tėvyste, nebuvo vaiko tėvai. Daugiau nei 70 proc. visų atvejų vyrai, kurie abejojo savo tėvyste, buvo neteisūs.

K. G. Andersonas susistemino duomenis geografiškai – suskaidė tėvystės neatitikimo rodiklius skirtingose šalyse pagal didelį ir mažą tikėjimą tėvyste. Tarp tų, kurių tikėjimas tėvyste buvo sąlyginai didelis, didžiausias tėvystės neatitikimas buvo nustatytas meksikiečiams, o mažiausias – žydams.

Suzanne Wu, University of Chicago Press Journals
2006-04-17